Jums reikės:
3 kg slyvų (tokių, kokių turite);
1 kg cukraus.
Deja, pasirinkti slyvų rūšies aš neturėjau - nurinkau tokias, kokios buvo.
Tačiau skaniausia tikriausiai yra mėlynų-violetinių (mirabelės slyvos) slyvų uogienė.
Rūgščiausia (ir kartu daugiausiai cukraus reikalauja) kaukazinių geltonų slyvų uogienė. Tačiau tokios slyvos gerai laikosi kompotuose, tinka džemams bei uogienėms.
Tuo tarpu kaukazinių violetinių, dar žinomų krygės pavadinimu, uogienė laikosi labai trumpai ir dažniausiai aš net nebandau iš jų ruošti atsargas žiemai.
Maniškes slyvas pamatysite paveikslėlyje, apačioje, tiesą sakant aš net nežinau jų pavadinimo, bet uogienė iš jų švelnaus, malonaus skonio.
Taigi, slyvas perpjaukite per pusę ir išimkite kauliukus.
Tuomet slyvas užpilame cukrumi ir paliekame 12 valandų, kad cukrus ištirptų ir išsiskirtų slyvų sultys.
Po to virkite uogienę 20-30 minučių, kol masė taps daugmaž vientisa.
Dar karštą uogienę supilstykite į paruoštus, iškaitintus stiklainius ir gerai užsukite. Uždenkite rankšluosčiu ir leiskite atvėsti per naktį.
P.S. Nepamirškite užklijuoti etikečių ir laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Tokią uogienę galite vartoti mažiausiai 12 mėnesių.
Tai paskutinis atsargų ruošimo laikmečio pasispardymas, brangieji,
Ingrida
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.