Marinuoti agurkai

Visiems, kurie dar turi galimybės pasimarinuoti stiklainį ar du agurkėlių, siūlau išbandyti šį receptą. 

Orkaitėje kepta kiauliena su saldžiosiomis paprikomis, svogūnais ir bulvėmis

Kai lietingi ir tamsūs vakarai, kai temsta anksčiau taip ir norisi skanios, sočios vakarienės. Vienas mano favoritų, t.y. mėgstamiausių patiekalų - orkaitėje kepta kiauliena. Šis patiekalas nuostabiai greitai paruošiamas, ingridientai - paprasti ir randami kiekvieno namuose, patiekalas neperkrautas daugybe skirtingų, aštrių skonių, man jis - sotus, harmoningo skonio bei super greitas. Tiesa, kepant orkaitėje teks palaukti, tačiau tuo metu kuo puikiausiai pasidarysite kitus neatidėliotinus darbus.

Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Kvapnios ir gardžios prieskoninės žolelės jūsų virtuvėje, medicininių, gydomųjų galių turintys augalai gali būti vartojami ištisus metus, tereikia juos tinkamai paruošti. Kadangi jau ruduo, ir soduose jau renkame paskutinį daržovių derlių - nepamirškite nupjauti ir pasiruošti prieskoninių žolelių. Aš rekomenduoju džiovinti, mat augalai ilgai išlaiko savo aromatą ir savybes ir tinkami vartoti iki vienerių metų laiko, tai yra, iki sekančio derliaus.

Čenakai arba čenachai

Taigi, atsakykite, kad gudrūs, kaip tiksliai pavadinti šį patiekalą - čenachai ar čenakai??? Dėl paprastumo, toliau visur vardysiu  šią sriubytę - troškinuką čenakais. Taigi, čenakai, tai tarpinis patiekalas tarp troškinio ir sriubos, gaminamas 200 - 500 ml puodynėlėse, kurios patiekiamos, kaip atskira porcija. Dėl mažame inde gaminamo patiekalo, daržovės puikiai išsitroškina, mėsa tampa minkšta ir aromatinga, o mažas gaminimo indas suteikia patiekalui įsimintiną skonį.

Mano gimtąjame rajone, bent jau kai augau tikrai niekas aplink negamino čenakų, arba aš nepastebėjau, nes mano uošvienė, kilusi iš tų pačių kraštų jau nuo seno gamino čenakus. O aš juos pradėjau gaminti ištekėjusi į Klaipėdą. Kaziuko mugėje pirktos čenakinės puodynės, atkeliavusios iš Kuršėnų, beje, labai rekomenduoju, aukšta kokybė ir padorios kainos :). Taigi, tos puodynėlės greitai rado vietą mano virtuvėje ir širdyje, o čenakų kvapas dažnas svečias mūsų namie, ypač rudens bei žiemos pavakarėmis...

Taigi, pats žodis čenakai iš gruzinų kalbos reiškia nei tai sriubą, nei tai troškinį iš avienos. Visgi, gaminti iš avienos dar neteko, tačiau šiandieną pasidalinsiu pačiu mylimiausiu receptu, kurio paragavęs net uošvis patenkintas sočiai čepsėjo... :D

Rauginti pomidorai

Taigi, jūsų dėmesiui, brangieji, antras būdas paruošti skaniems pomidorams žiemai.
Apie pirmąjį galite paskaityti ČIA.

Raugintus pomidorus dažniausiai naudoju gamindama picas bei makaronų padažus.

Pono Čičinsko kepsniai

Esu žemaitė ir mūsų kraštai garsėja kastiniu su karštomis bulvėmis. Kai pirmą kartą išgirdau apie Čičinsko kepsniu, nesupratau apie ką eina kalba. Tačiau tikriausiai Panevėžyje daugumai aišku, kas tai per daiktas su kuo ir kaip valgomas. Kepsnys vaizdžiai vadinamas dvarininko Čičinsko vardu, ir kaip teigia legenda, jis vien tik šiuos kepsnius ir tevalgė. Tačiau kita versija teigia, jog atsitiktinai, kažkas sugalvojo pavadinimą ir prilipo, nes pats kepsnys lyg ir nieko bendro neturi su Čičinsku ir tikrai ne kažkada gyvenęs grafas Čičinskas jį sugalvojo.

Čičinskas yra istorinis legendinis personažas ir toli gražu ne teigiamas, o tikras blogiukas. XVII amžiaus viduryje Panevėžio krašte Upytėje gyveno toks dvarininkas Čičinskas, o tiksliau Sicinskis . Istorijoje jis išgarsėjo tuo, kad išardė Varšuvos seimą ir tapo neigiamu herojumi. Dar jis buvo Upytės mokesčių rinkėjas. O kokiam žmogui mokesčių rinkėjas gali būti mielas – nelaukiamas svečias kiekvienuose namuose.

Bet legendų apie šį nedorą poną yra sukurta daugiau negu liko tikrų istorinių faktų. Netgi didysis Maironis sukūrė poemą apie jo nelabus darbus. Kaip legendos byloja, tas Čičinskas liepę žmonėms supilti kalną, ant kurio pasistatė dvarą. Ir dar jis visokių žiaurybių buvo prigalvojęs – liepdavo žmonėms įlipti į medį ir kukuot, o paskui nušaudavo, užsirūstinęs ant kunigo įjojo į bažnyčią su arkliu ir panašiai. Žodžiu buvo visai nevaldomas ponas. Bet jis dėl visų savo blogų darbų dangaus bausmės neišvengė – trenkė į jį žaibas ir prasmego skradžiai žemių Čičinskas su visu dvaru. Ir liko tik legenda, o tas piliakalnis iki šiol vadinamas Čičinsko piliakalniu. O kaip kepsniui prilipo Čičinsko vardas, neaišku, greičiausiai tose vietovėse jis buvo pradėtas gaminti.

Tokie istoriniai vingiai, o dabar apie patį Čičinsko kepsnį. Receptų jo galit surasti daugybę – šiek tiek skiriasi ir tešla, ir įdaras. Kai kas naudoja tik bulves ir miltus kepsnio apvalkalui paruošti, bet aš siūlau dar įmaišyti varškės ir kefyro – dėl minkštumo, purumo, geresnio skonio. Kefyras šiuo atveju veikia kaip tešlą kildinanti medžiaga ir nereikia dėti jokių kepimo miltelių. Ruošiant tešlą svarbiausiai jos nepadaryti per kietos. Minkykit tiek, kad neliptų prie rankų, tiksliau, beveik neliptų. Tai jei padarysit tokią tešlą, kad jau visai nelips prie rankų, bus per kieta. Pabandykit kočioti. Jei kočiojasi, tai ir kočiokit, nepadauginkit miltų.

Apie įdarą turbūt net neverta kalbėti. Tradiciškai naudojamas kiaulienos faršasą, bet čia yra pasirinkimo reikalas, kas Jums labiau patinka – galit per pusę su kiauliena įmaišyti jautienos. Arba pabandyti su veršienos faršu. Tik žiūrėkit, kad faršas nebūtų per sausas. Tuo tarpu aš šį kartą rinkausi greitą būdą pagaminti Čičinskus su geros kokybės dešrelėmis, bet kitą kartą būtinai gaminsiu su faršu ir būtinai pasidalinsiu rezultatais su Jumis.

Konservuoti pomidorai

Kiekvienų metų rudenį uždarau pomidorus į stiklainius ir saugiai sudedu sandėlio lentynose iki gūdžios žiemužės. Tai darau dviem būdais, apie vieną jų šiame straipsnyje. Tokie pomidorai puikiai tiks šaltuoju metų laiku gaminti troškiniams, sriuboms, picoms...

Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau kuo daugiau pagaminu, tuo daugiau pomidorų stiklainių man trūksta, todėl šiemet bandau gaminti keletu stiklainių daugiau...

Cukinijų ir pomidorų troškinys pagal Gustavą

Štai ir kalendorinis ruduo atstukseno, atitrepsėjo prie mūsų durų, palikdamas ilgą šlapią lietaus pėdsaką... Orai subjuro ir atvėso, pradidėjo liūtys, o netrukus medžių lapai nusidažys auksaspalve gama... Kai už lango pliaupia lietūs ir šniokščia vėjai, norisi susisukti į šiltutėlį pleduką ir pasiruošus puodelį kvapnios arbatos pasinerti į geros knygos puslapius...

Tokiais orais aš lepinuosi troškiniais. Apskirai kalbant rugsėjo 1-oji mano virtuvėje reiškia startą - nauja pradžia įvairiems troškinukams - sotiems, aštriems, neįprastiems bei visokiems kitokiems...