Gražgarsčių salotos su avokadais ir vynuogėmis

Tokiomis šaltomis dienomis kaip ši, man labai norisi ieškoti vasaros. Neieškau vasaros kažkur pakrūmėse pasislėpusios :) , o sukuriu ją savo lėkštėje... Šį kartą naudojau vasariškai žalius vaisius - vynuoges, avokadas (avocado - engl.) bei gražgarsčių (rucola) lapelius...

Cukinijos su mėsos įdaru, kitaip - įdarytos cukinijos

Taigi, senokai berašiau... Jūros šventė ir nuostabus savaitgalis nedavė nė menkiausios progos pasisukinėti prie puodų... Būna savaitgalių, kaip tyčia. Bet ilgai netinginiaujame ir šiandien gaminame.

 Jau po truputį įsibėgėja ir cukinijų sezonas, todėl mes gardžiuojamės įdarytomis cukinijomis. Jei reiktų šį patiekalą apibūdinti 3 žodžiais, tai būtų: greita, nebrangu ir gardu. Iš tiesų, daugumą produktų šiam patiekalui dažniausiai rasite kiekvieno virtuvėje... Rekomenduoju sočiai vakarienei.

Aviečių drebučiai su citrininėmis melisomis

Žinote, tradicinė aviečių uogienė, kurią nesenai viriau, buvo skirta mano vyrui. Aš nemėgstu uogienėje plaukiojančių sėklių. Todėl sau gaminu aviečių drebučius. Jie itin tinka pusryčiams arba su jogurtu. Be to paruošiami labai greitai.

Bulvių, morkų ir salierų apkepas

Sveiki brangieji,
Šiandieną pasidalinsiu dar vienu labai dažnu svečiu mano virtuvėje, o mėgstame jį todėl, kad galima gaminti tiek sotesnį, tiek lengvesnį variantą, patiekti kaip atskirą patiekalą ar kaip mėsos garnyrą. Tai nebrangus patiekalas ir lengvai pagaminamas. Pas mus dažniausiai tai vidurio savaitės patiekalas, kuriam reikia vos keleto variacijų ir galėsite mėgautis vis kitokiu skoniu.

Tradicinė aviečių uogienė

Aviečių sezonas šiemet superinis, todėl pildau savo sandėliuką dar vienos rūšies uogiene - tradicine aviečių.

Aviečių ir obuolių desertas "a la pyragas"

Šitas apsimetėlis desertas gali drąsiai dėvėti pyrago pavadinimą. Aviečių ir obuolių desertas su traškia tešlos plutele toks pat skanus, kaip ir pyragas, valgomas karštas, kaip tik tokiam vėjuotam ir šaltam savaitgaliui kaip šis...

Lietiniai su varškės ir aviečių įdaru

Užderėjo avietės - pačios mylimiausios mano uogos... Todėl ekspermentuoju savo virtuvėje ir bandau gaminti lietinius su avietėmis...

Bulvių plokštainis, mūsuose kugeliu vadinamas

Kad ir kiek vadintume save pasaulio piliečiais, kad ir kokius naujus patiekalus bandytume ar siūlytumėme, vistiek link savo miško traukia... O kaip lietuviui be bulvių? Taigi maniškis bulvių plokštainis, kurį toliau vadinsiu kugeliu - ne patogumo dėlei toks pavadinimas. Vaikystėje man kugelis ir buvo kugelis - toks paprastas, su mėsyte ir elementariais prieskoniais..

Abrikosų plokštainis - pyragas

Gavau prašymą ir su džiaugsmu kepiau abrikosų pyragą sekmadienį. Lengvai ir greitai paruošiamas, universalus: galite naudoti tiek šviežius, tiek džiovintus, tiek konservuotus abrikosus. Tai vasariškas kepinys, tačiau tinkamas kepti visus metų laikus.

Šeimyniškai sekmadienio popietei su puodeliu kavos ar arbatos pakvieskite artimiausius jaukiam pasibuvimui drauge...

Sūdytos rūgštynės

Kaip ir buvau žadėjusi, pasakoju, kaip ruošiu rūgštynes žiemai. Vienas iš paprastesnių būdų - sūdymas. Kai sode rūgštynės baiginėjasi, galima jas uždaryti į stiklainį ir žiemą pasiruošti pavasariu kvepiančios rūgštynių sriubos, va tokios: ČIA.

Tikrų tikriausi naminiai bulvių traškučiai

Ar kada nors bandėte kepti naminius bulvių traškučius ir nusivylėte? Šiame bloge papasakosiu kaip greitai pagaminsiu pačius tikriausius traškučius, pašnibždėsiu kelias paslaptis... O pats traškučių gaminimas neužims labai daug laiko - jo jums reikės tik tiek, kiek reikia iškepti aliejuje - vienas kepimas truks vos 40 sekundžių!!!

Visiems, kurie planuoja atsipalaiduoti šį savaitgalį ir pagurkšnoti alaus ar kitokio gėrimo...

Apie vieną virtuvę...

Dar nuo mažų dienų virtuvėje besisukinėjančios moterys man atrodė magiškos būtybės, savo kerų galia sugebančios apsalti vyrų širdis. Kvapą gniaužiantys kvapai, skambančių puodų melodijos ir lyg suktukas  besisukanti mama... Tokie prisiminimai nuolat traukė į šį kupiną paslapčių ir neišsenkančios fantazijos pasaulį, kuriuo šiandieną skubu pasidalinti su kiekvienu jūsų.

Garfieldo - mano mėgstamiausia lazanija

Mano vyras niekada neatsisakytų gabalėlio lazanijos... Po to dar vieno... Ir galiausiai dar vieną... :) Tiesa, kepu lazaniją nedažnai, nes norit paruošti skanią - reikia laiko. Tačiau visų įdėtų pastangų šioji tikrai verta!!!

Iš esmės lazaniją sudaro du padažai: mėsos ir Bolonės (baltasis) bei lazanijos lakštai.

Komplimentai gaspadinei ar šefui garantuoti!

Pikantiška arbūzų ir fetos sūrio mišrainė

Karšta, mano šeimyna nebenori sunkaus maisto, todėl tenka ieškoti kažko vasariško ir lengvesnio.
Nesenai pastebėjau visose parduotuvėse masiškai pradedama prekiauti arbūzais. Salotoms, gal ir nereikia daug, tačiau likusį manau kuo puikiausiai suvartosite vieną.

Rabarbarų - braškių uogienė su citrina

Greitai renkame paskutines šiemetines braškes ir gaminame šiek tiek neįprastą, tačiau labai gardžią rabarbarų - braškių uogienę su citrina.

Piemenėlio (Šepardo) pyragas

Tai tradicinis Didžiosios Britanijos patiekalas. Šepardo (piemenėlio) pyragas yra kilęs iš Šiaurės Anglijos ir Škotijos vietovių, kadangi ten buvo įsikūrę bene daugiausia avių ūkių. Tai daržniausiai avienos ar ėrienos faršas uždengtas trinta bulvių koše ir apkeptas orkaitėje.  Tai britų klasika su sočiu žolelių skoniu.
Tie kas gyvena Anglijoje ir bandė-supras, kitiems siūlau pabandyti.

Maistas man...

Skolinta iš ČIA

Šiandien pasižadu, tikrai gaminsime ir nebetinginiausime...

Rabarbarų - vanilės džemas

Taigi, pats rabarbarų sezonas... Laikas uždaryti šiek tiek vasaros į stiklainius ir pasaugoti žiemai...

Rabarbarai man mena vaikystę, kai nusiskynę ir nulupę rabarbarų kotus valgydavome tiesiog lauke, be cukraus... Tėvų sode rabarbarai vis dar tie patys ir vis dar tame pačiame sodo kampelyje... Šiemet jie buvo operatyviai nupjauti ir tėtis prikrovė didžiulį maišą, todėl verdame rabarbarų - vanilės džemą.

Trinta rūgštynių sriuba

Turbūt šiemet paskutinė proga paragauti šviežios rūgštynių sriubos. Vėliau jau bus galima ragauti tik marinuotų rūgštynių sriubos. Liepą rūgštynės perauga ir sriuba nebūna labai gero skonio.

Niekad vaikystėj nemėgau rūgštynių sriubos. Nepatiko man tie tirščiai, vaizduodavosi man jie tarsi ilgi žali kirminai, kuriuos kramtant niekaip nesusikramto ir apsivelia visa burna... Todėl kiek paaugus pradėjau virti tą pačią rūgštynių sriubą, tačiau papildomai ėmiau "blenderį" (liet. - trintuvę) į rankas ir sutryniau. Laiko kažin kiek neužima, o vientisa masė - žymiai skanesnė.

Taigi, uošvių rūgštynės sode nušienautos, dalis jų buvo suvartota sriubai, o kita dalis keliaus į stiklainius ir ruošime rūgštynių sriubą žiemą. Būtinai pasidalinsiu su jumis postu apie rūgštynių konservavimą. O dabar dalinuosi savo sriubos receptu.

Kaip pasiruošti rūgštynių žiemai, rasite čia: http://kaspietumsbrangioji.blogspot.com/2013/07/sudytos-rugstynes-salted-sorrel.html