Translate

2013 m. birželio 28 d., penktadienis

Žemuogių uogienė - džemas

Nežinau kaip jūsų namuose, bet pas mane po truputį po stiklainėlį ar po 2 kaupiasi ir kitaip randasi įvairios uogienės ir džemai. Jei rimtai, tai iš niekur jos neatsiranda - išverdu aš, tik va, mano vyrui atrodo, jog iš praeitos dienos vėl naujas slovikėlis sandėliuke atsirado... O jei rimtai, puikiai žinote, kiekvienas vaisius ir uoga turi savo sezoniškumą ir norit turėti konservų žiemai, reiktų laiku jų pasiruošti. Va braškių, kiek girdėjau jau mažėja, nors mano balkone pats nokimo bumas, tačiau apie tai kitą kartą...

Apsirūpinimas maisto produktais žiemai šiais laikais nebėra būtinybė. Pasiūla parduotuvėje gerokai viršija paklausą, tačiau namie gaminto maisto (tame tarpe ir uogienės) skoninės savybės geresnės, maistingesnis ir žinoma natūralesnis.

Buvome pas mano tėvelius ir nusiaubėme sodą. Na gerai, gal ne kaip uraganas ar viesulas koks, tačiau gerokai įsisukome į žemuoges ir dar namo sugebėjome apie 3 stiklines parsivežti - nebesuvalgėme...



Abu mėgstame žemuoges, todėl nutariau iš to mažo kiekio išvirti nors ir miniatiūrinį kiekį geros, tirštos uogienės.


Uogas gerai nuploviau ir nudžiovinau.


Tuomet užbėriau apie 250 g cukraus. Geriausias uogų ir cukraus santykis yra 1:1,5. Tai yra 1,5 kg uogų reikėtų 1 kg cukraus, tačiau tai nėra taisyklė - rūgštesnėms dedama daugiau. Saldesnėms galima šiek tiek sumažinti. Vis gi derėtų nepamiršti  - nuo cukraus kiekio priklauso uogienės tirštumas ir kiek ilgai ją bus galima išlaikyti.

Uogas su cukrumi laikiau 4 valandas - kol išsiskyrė sultys ir cukrus aptirpo.


Tuomet uogas užkaičiame ir verdame, kol uogienė tampa pakankamai tiršta. Maniškei prireikė 30 minučių. Norimą konsistencijos tirštumą galite patikrinti šaukštu perbraukę per keramikos ar porceliano lėkštę. Jei uogienė, palenkus lėkštę nenubėga - ji paruošta. Aš visuomet stengiuosi daryti tirštas uogienes bei džemus. Skystesnės tinkamos jogurtams ar varškei pagardinti, tuo tarpu skrebučiams ar blynams tinkamesnė tiršta. Tiesa, prieš pilstant į stiklainius - būtinai nugriebkite susidariusias putas. Juose būna nešvarumai, galintys sukelti uogienės rūgimą.


Tuomet uogienę pilstome į iškaitintus stiklainius. Prisipažinsiu - stiklainių nekaitinu, tiesiog gerai išplaunu su soda. Efektas tas pats, o vargo mažiau. Nė vienas stiklainis nėra nušovęs, todėl jei taupote laiką - galite naudoti šį būdą.


Taigi, iš viso šio vargo gavosi vienas mažulytis stiklainis. Tačiau šaltą sekmadienio popietę su skrudintais skrebučiais bus tiesiog pasaka...

P.S. Uogienes ruoškite tik nerūdijančio plieno puoduose ir maišykite tik su mediniu šaukštu. Stiklainius būtina paruošti. Galima pasirinkti iš keleto būdų:
  1. Išplauti indaplovėje ir tuomet 5 min. pavirinti vandenyje su actu (visiškai panardinti).
  2. Iškaitinti orkaitėje 10 min.
  3. Mano būdas gerai išplauti su soda, leisti nudžiūti ant sterilaus rankšluostėlio. 
Uogienes tamsioje, vėsioje vietoje galima laikyti apie metus laiko. Tačiau jei ant viršaus susidarė nors truputis pelėsio - nedelsiant meskite visą stiklainio turinį lauk, nes plika akimi nematomos pelėsio poros jau bus pasklidusios po visą uogienę.


Linkiu kuo natūralesnių ir skanesnių uogienių, brangieji,
Ingrida

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.